siūbuojantis tiltas per upę
sakydavo vaikai tik būkit atsargūs tik būkit
kai sėsdavo mūsų gal dešimt per visą jo ilgį ir įsiūbuodavo taip
kad skimbsėdavo lynų plaušeliai nuo įelektrinto vasara juoko

dusliai girgždėdavo lentos
ir upės purslai taškė ritmiškai judančias kojas
nuo stačiojo kampo lig tiesės kurios viena pusė kirsdavo ribą dangaus
o kitą dar šiandien saujoj laikau kol prisimenu prašymą vaikai tik būkit -