Širdis suvirpo -
Laiškai Dievui?
Jų daug.
Vargu ar tiek pakelt galiu.
Todėl pirmiausiai kantriai ieškau savo
Ir... nerandu.
Diena. Kita.
Trečioji prasidėjo.
Laiškų kaip Dievo - vis daugiau.
Jie tylūs,
Jų nepusto vėjai,
Neapdulkėję laiko tėkmėje.
Ir akyse jau ne dangus,
Jo žvaigždės šviečia, žėri,
Jausmais krūtinę pakilodami aukštai -
Aš noriu pamatyti savo laiškus, Dieve.
Kur jie? Nejau kaip akmenį vanduo apėjo
Ir užmarštim mane raminti ketini?
Ieškok!  Surask!
Ir paklausyk, ką rašo tau kiti –
Skaitysiu aš:

„ Kodėl tu sutvėrei tokį pasaulį, kuriame mama verkia, kai suplėšo  pėdkelnes?“
Mantas. 2 kl.