Kai į tave žiūriu ir nuovargis sudyla,
Šilta ramybė gaubia lyg vilnis,
Nuo tavo rankų net viduržiemiai sušyla,
Jaučiu tave. Ir suprantu - LEMTIS.

Vis bėgu nuo tavęs (į sniegą kojos klimsta)
Tolyn, kad nepasiektų netektis.
Bet pamatau tave ir nerimas pradingsta.
Nebesipriešinu.  Žinau - LEMTIS.