ir šviečia, ir šviečia maži liktorėliai,
ir perskrodžia naktį lakštingalų trėlės,
ir šviečia, ir šveičia, ir nieko nekeičia -
be garso, be proveržio, veiksmo ir skaičiaus...

nutūpę lyg varnos takus prie Varnakos,
eilėraščių laužą kūrena per naktį,
jie vėjyje groja, sparneliais mojuoja,
migruoja, vaitoja po Viešpaties kojom...