kaukas
išsaugojau tavo vaikams šitą tylą
kai virš medžių žaibuoja
tavo anūkams šitas samanas ir šituos akmenis
kurių tu negali prisiliesti
palauk dar šalnos
tavo tėvai mane baugiai mena
tamsiose namų kertėse
tavo seneliai mane kvietė
darbus pradėdami dirbti
kol miegi
kol tiki manimi
tau kalbėsiu tai
kas praėjo
nes senesnis už alkus ir vaidilas
mano žilas gyvenimas
atvedė tavo pastogėn
paklydusį sapną