kaukas

išsaugojau tavo vaikams šitą tylą
kai virš medžių žaibuoja

tavo anūkams šitas samanas ir šituos akmenis
kurių tu negali prisiliesti
palauk dar šalnos

tavo tėvai mane baugiai mena
tamsiose namų kertėse

tavo seneliai mane kvietė
darbus pradėdami dirbti

kol miegi
kol tiki manimi

tau kalbėsiu tai
kas praėjo

nes senesnis už alkus ir vaidilas

mano žilas gyvenimas
atvedė tavo pastogėn
paklydusį sapną
anamcara