Nekartok praeities vėl klaidų
Ir už mano klaidas tu atleisk,
Užantyje akmens nelaikyk,
Nei savęs, nei manęs nenuteisk.

Mes kiekvienas padarom klaidų,
Jas beviltiškai bandom taisyti,
Bet ir vėl neišvengiame jų, -
Ką gi klystančiam žmogui daryti?

Nors ir sakoma - niekas nebris
Du kartus į tą pačią upę,
Bet mes žinome - trisdešimt tris,
Ne tik du kart jau esam suklupę...

Pasimoko žmogus iš klaidų?
Taip, ir skaudžiai, - bet tik iš savų.