Kam klavišai pjausto likimą,
smuiko natos sulieja akis,
vokai tempia i miglą,
bet keliaujam kur šiluma.

Supasi skirtingos gėlės,
pakraštyje išmėtyti žaislai,
jokių emocijų vien nuotaika tyra,
ropoja kairėje gyvybės pusėje.

Šilta ir žavu juk vasara,
pavienės mintys slepiasi toli,
ir nežinai ko nori klausytis,
ar ji tave kada išgirs?