Beveik nieko tavęs neprašau.
Aš turtinga, kaip niekad turtinga -
Virš manęs - visas skliautas dangaus,
O po kojom keliai susitinka.

Beveik nieko tavęs neprašau.
Duok man vieną smiltelę švelnumo.
Aš sukrausiu iš jo lig dangaus
Visą kalną beribio didumo.

Beveik nieko tavęs neprašau.
Duok man meilės nedidelį lašą.
Aš supilsiu iš jo, taip saldaus,
Visą jūrą be galo, be krašto.

Beveik nieko tavęs neprašau.
Duok vilties mažą kibirkštį karštą.
Aš sukursiu iš jos tau ir sau
Begalinį pasaulį neprastą.

Vistik kiek daug tavęs aš prašau!
Tačiau nieks neateina iš niekur.
Tik dabar pagaliau supratau -
Be pradžios neprasideda niekas.