Plaukia debesys, praplaukia, o aš vis stebiu ir laukiu, gal ką pasakys, gal ką įskaitysiu...
Ženklai...Tų ženklų per gyvenimą būta tiek daug. Bet dažniausia juos suprantame, kai jau įvyksta kažkas...tuomet atsekus įvykius mintimis, suvoki, kad buvo , buvo ženklas.
Ir mano tėvas įskaitė tuos ženklus. Kai atėję su būsimu vyru, pasakėm , kad reikia ženytis- tėvams buvo didžiulis smūgis ir netikėtumas. Po to tėvas pasakė, kas manęs laukia padarius tokį pasirinkimą. Neėmiau tai už gryną pinigą, o be reikalo...Praėjo daugiau kaip 30 metų, o tie tėvo žodžiai vis atgyja ir atgyja...dar truputėlis liko iki jų išsipildymo, bet jau nedaug...aš ženklų nemokėjau skaityti...