Kas man liko iš tėvo sėklelės?
Kūno struktūra, akys, plaukų spalva? Ir keletas skurdžių prisiminimų, kaip aplankė mane ligoninėje po anginos operacijos, kaip aplankė namuose, kai dar kartą susirgau, namuose buvau likus viena, per maža, kad galėčiau atrakinti duris, tad jis tik įmetė pro langą lauktuvių maišelį, pamojavo, lyg atsisveikindamas...Su vaikyste ir jis iškeliavo Anapilin...Mintys, įgūdžiai ir jausmai pasėti tik mano mamos, knygų ar pačios...
...galbūt norėjau rašyti taip, kaip jis, tačiau, rašyti pradėjau per vėlai, kai jau nebeturėjau ko paklausti, ar taip reikia...
...galbūt norėjau siūti, kirpti, modeliuoti taip, kaip jis, bet nedrįsau net lėlės nusinešt pas jį, nes su juo gyveno kita jo žmona, ne mama, ir augino kaip savo sūnų, bet ne bendrą...o mes be tėvo užaugom keturi ir kiekvienam skirtingai skauda, kai mus aplanko Tėvo diena. Tuomet susiliejęs tėvo nebuvimo tavo gyvenime skausmas paliečia šeimą ir dar stipriau su vaiku apkabini jo tėvelį- kad kuo daugiau gerų, džiaugsmingų akimirkų išliktų jau jo gyvenime...