ir vėl ateini pas mane
kai nėra kur akių pagirdyti
kai nėra kam širdies priglausti

ir vėl žiūriu kaip ilgiesi kuždesio
jaukiai liečiančio klausą atmintį

vėl puoli į glėbį gilų ir šaltą
bet glėbį
bet puoli

aš dar menu
dar saugau
nuolat sugaunu

mano mažieji ir mažosios
mano nepažadėtieji
mano neištesėtosios

baltas vilkas laka mano tylumą
giliai į atmintį įsibridęs

mano jaunieji
mano jaunosios
sugrįžtate į mane

ir kas kartą į jus grįžtu
mano didieji
mano didžiosios

suteku atminimais
suplaukiu viltimis
į širdį į sielą į atmintį

tik nesiliaukite ėję
kaip jie ėjo

nesiliaukite klausę
kaip jie girdėjo

geritos upės ilsis užutekiuos