Tu neužuosi mano žodžių
O Tavo mintys pasiklys dumblynuos,
Raudoną kraujo baltą rožę
Įteiks karalius paskutinis.

Nebūsi mano Tu karalius,
O tavo šonai skęs grudų arimuos
Atimsi mano silpną galią
Atminti mintį, seną atminimą.

Ir negalvok, rūstus, kilnus Karaliau,
Jog Tavo jėgos leis užmušt likimą.
Jos nesupras, nepamatys takelio
Į Nagasakį ar į Hirosimą.