Šiandien yra tėvo diena.
Nesuprantu, ką aš dabar turėčiau daryti, manęs juk niekas nemokė sveikinti tėčio su „Tėčio diena“. Nežinau net ką pasakyti, nerandu žodžių kurie galėtų įstrigti tėčiui į gerklę ir jis nuo jų užsikosėtų, kaip kažkada užsikosėjo prarijęs ašaką. Mama manęs nemokino oratoriškų kalbų, neliepė mokintis eilėraščių, bet už tai aš ją ir myliu. Ji man leido daug ką išmokt pačiam, savo noru. Mama seniau sakydavo, kad tėtis man daro per daug nuolaidų brolių atžvilgiu. Bet aš per daug kitoks neišaugau, ir rankos, ir kojos panašios... O gal dėlto informatikos mokytoja ir sako, kad aš nesimokau, lyginant su kitu broliu, gal ji viską žino? Bet ne, juk mano tėvai nevaikšto į tėvų dienas, o broliai neišduotų, mes -vienas kumštis.
Mano tėtis mokė, moko ir mokys! Jis visada man pataria, kai aš to noriu. Vaikystėj jis manęs nemokino važiuoti dviračiu, nevedžiojo po cirkus, karuseles ir kitokias pramogas, bet ir gerai, kaip sakoma, užaugau „bachūras kak nada“. Jo labiausiai įstrigusi dovana man gimtadienio proga - visa diena paskirta man. Mes važiavom kur aš norėjau - į zoologijos sodą, žaidėm boulingą, vaikščiojom po laisvės alėja. Tai buvo vienas iš nedaugelio kartų, kai tėtis mane pasveikino.  Bet ir be gimtadienių jis man dovanodavo ką nors. Kažkada man tėtis iš komandiruotės parvežė šautuvą, kuris šaudė iš strėlyčių, tai buvo pats šauniausias šautuvas kokį buvau turėjęs, arba žaislinį motociklą į kurį aš dabar žiūriu, tai vienintelis išlikęs žaislas kurį man padovanojo tėtis.
Mano tėtis visada bus mano idealas ir mokytojas. Aš juo didžiuojuos ( man atrodo jis irgi manim didžiuojas), su juo įdomu, kaip su draugais. Nerandu žodžių, apsakyti ką aš Tau jaučiu. Su Tėvelio diena, Tėti.

http://www.youtube.com/watch?v=Q29YR5-t3gg