Bėgo vabalėlis
pasislėpti nuo lietučio.
Įklipto į šlapią smėlį,
beieškodamas namučių.

Kai lietutis tik praslinko,-
baloj žvirbliai susirinko.
Prausės, taškėsi, plasnojo,
sliekelius jie ten lesiojo.

O pievutėj stypso gandras
tik ant vienos kojos.
-Kur tos varlės randas,-
vargšas vis galvoja.

Pilna kūdra tų varlyčių.
Jos, tikriausiai, pasakytų:
-Ne. Nebijome vaikų,
slepiamės tik nuo gandrų.