Mano ruduo netoli,
Tau dar pavasaris liko...
Eik, padaryk – tu gali –
Viską, kas man nepavyko.

Perbrisk giliausias upes,
Kalnus aukščiausius įkopki,
Vėją sugauk – nepaleisk,
Purvą nuo žemės iškuopki.

Bus tau sunku. Nežinai –
Žvyrkelio akmenys aštrūs –
Kartais tikri milžinai
Klumpa išmesdami naštą.

Neški ant savo pečių
Dangų: mėnulį ir saulę.
Viena, tikrai ko geidžiu –
Kurki tu savo pasaulį.

Naktį galbūt bus baisu
Eik, ir per petį nežvilgčiok.
Meilę nutverk už kasų
Ir patikėk savo širdžiai.

Bet niekada netikėk –
Viską esi jau nuveikęs:
Jei gyveni – vis dar siek,
Kol pasibaigs tavo laikas.

Ir niekuomet nepamiršk
Savo šaknų bei gimtinės.
Prašančiam duoki, išgirsk
Kito plakimą krūtinės

Jėgos... Jos kartais apleis,
Gal būt pavargsi truputį.
Tie, kam davei, tau neleis
Vidury kelio pargriūti.

Eik, padaryk – tu gali –
Viską, kas man nepavyko.
Mano ruduo netoli,
Tau dar pavasaris liko...