Rankos maldai vakarei sunertos,
Tiktai lūpos suspaustos  - tylu...
Nebėra čia minčių nė svajonių,
Akyse nebeliko žvaigždžių.

Plaukuose tiek sidabro pribirę,
Pasidžiaugt šiuo turtu nėr jėgų,
Skausmas kreivas pečius apkabinęs,
Nepalieka manųju dienų.

Eičiau ten kur manęs dar nebuvo,
Kur tas takas į Ten - nežinau...
Rankos maldai sunertos nusviro,
Širdyje palengvėjo...aš pravirkau.