Ten, kur jūros daužėsi bangos,
Liūdesy pernykščio rugsėjo,
Pro lietaus praskylėtas kopas
Į pasaulį laimė išėjo.

Ji apsuko didelį lanką
Ir apėjo aplink visą jūrą,
Sutiktiesiems tiesė ranką,
Kad priimtų ją, - jei neturi.

Bet visi kur nors skubėjo,
Neturėjo laiko sustoti,
Jiems kitų dalykų reikėjo.
Tai ir liko laimė klajoti...

Jei kada, nuvykę prie jūros,
Pasivaikščiot į kopas eisit,
Pažiūrėkit - gal ji ten guli?
Pasiimkite - jei jums reikia...