Paslėpsiu tavo geismą
po nerimasties apdaru
nenoriu,
kad išblėstų
subrandinta aistra.

Nukėlęs galvos apdangalą,
nusilenk išminties godonei,
norinčiai pasmerkti
sukurtą atvaizdą.

Parpuolus į žemės glėbį,
raudosiu sruvenančiu
baimės skausmu...

O pro mano pečius
tyliai praplevens
trapus drugelis,
nebijantis sudegti.