Nužudyt norėčiau savo jausmų dalį,
Stengiamės papuošti visada baltai,
Nors čia baltas rūbas niekada netiko,
Paprastas Pavydas dangstomas gražiai.

Nužudyt norėčiau tą nelemtą svečią,
Nes išvytas grįžta ,tik kitu taku,
Gal tai kaltas skausmas iš praeito ryto ,
Kurs mane prikėlė gyvent iš pradžių.

Vis bandau pridengti takelius į širdį,
Kad niekad negrįžtu šmėkla praeities,
Bet jinai stipresnė ir labai klastinga,
Ir pagalbos rankos čia nieks neišties.