Iš nuolaužų sukūrei man pasaulį.
Iš gėrio, blogio, melo ir tiesos.
Ir dar pridėjai liūdesį, apgaulę,
auksinės saulės ir nakties tamsos.

Ir vargo dar pridėjai, meilės džiaugsmą
ir širdį, šaukiančią iš nevilties.
Pridėjai dar ir rūpestį bei skausmą,
ir atminimą mūsų praeities.

Išėjo toks gyvenimas sukurtas -
ryškus, bespalvis, tyras ir skaidrus...
Einu aš per gyvenimą užburta
to amžino judėjimo gamtos.