Rytas
Jis lengvas: vos liečia pagalvę.
Nemirtingas, nors sidabruojas plaukai...
Gal angelas? Jei aplink galvą
Liepsnoja juosiantys lankai.
Jis šiltas lyg krosnies sienelė.
Jaukus lyg sava pižama,
Arba kaip mėgstama suknelė,
Nepaisanti, ką padiktuos mada.
Jis drovus. Ir todėl per naktį
Nusineria sau kuklumą,
Elektros lizdelyje slepias
Ir saviškį įelektrina kūną.
Jis lipnus lyg vaišės bičių,
Ant blakstienų tyčia palietos,
Kad nublanktų žvaigždžių patyčios
Nuo Grįžulo Ratų karietos.
Jis šiltas, drovus, lipnus ir lengvas,
Pasiuntinys Rytų, kur sunoksta dangūs...