Tyliai slysta galiukais pirštai
Kūno virpesius pašnibždom skaičiuodami
Apkvaitęs naktimi numirtum
Išlydėčiau toliau žegnodama - - -

Nei vėjas pūstų rytui į akis
Nei žolės ten linguotų
Nei vilkė nubudus dairytųs į šalis
Tik vėlei glamonėčiau šluotą...

Atklystum Žemėn dieviška spalva
Nuplikusiu medžiu ir šlamesiu žiedų
Po kojų krisčiau tau akla –
Apakus nuo šėtoniškų kerų

Pamišėlė! Pamišėlė!
Aš ateinu…
Melsvai gėlėtu sielų takeliu.