Pasidalinome nelygiai:
man teko vėjas,
o tau – užuovėjos.
Sustabarėjęs
prasilenki su gūsiais,
dulkių nenupūsi,
net neužuosi metų laiko.
Ramybės kojos nenulaiko.
Tik svilina saulė krūtinės plotą,
žaizdom derlingai išvagotą.

Pasidalinome nelygiai:
užuovėjos – tau,
man vėjas:
plaukuos pasiklydęs,
pabėrė
ant kūno
pašiurpusį artumą...
Ir kambary,
kuris kvėpuoja tavimi,
vis mėginu sutramdyti audras,
kol nevirtau pati vėjuota aš...