Jau kas buvo – buvo,
O kas bus – tas bus.
Daug svajų pražuvo,
Daug dar jų pražus.

O gal svajos gyvos
Grįš dar atgalios
Ir tiktai motyvą
Kitą jau raliuos?

Galbūt dar skambesnį,
Tokį, kokio tu
Laukdavai vyresnis
Po beržų skliautu

Apsvaigintas meilės
Naivios ir tyros,
Virkaujant dvieilei
Ligi pat aušros.

Metų daug prabėgo,
Svajos – nebe tos…
Senos saldžiai miega –
Nepasikartos.

Sapnuose tik kartais
Širdy apsivers.
Prie jaunystės vartų
Tyliai, tyliai verks…