KALNAI...

Gal ir nebuvai,
bet būsi,
pajausi, kad vis dėl to,
tai tiesa---,
už kalnus gali,
būti geriau tik jie-
kalnai..---
viršūnės iškilusios virš debesų,
didingos, slaptos iš tiesų,
apžėlę, apšalę jos kyšo,
praleisti mus pamiršo...
nuo vaikystes po meilės jūrai,
kalnai man buvo paslaptis...
kaip karaliai jie didingai stūkso,
aukšti, žemi, ot sumaištis...
lipau ir aš vienąsyk,
negaliu net apsakyt,
kokia palaima plūdo,
net kūnas visas man pablūdo,
skaudėjo, bet akim -gaiva,
kur tik dairais- matai kažką,
vulkanines uolas, smėlio kupstus,
užverstus didelius rąstus,
o krioklių ten galybė!
Jauties nežinomybėj,
vis norisi pajaust,
tą srovę krentančią žemyn,
fantastiniai vaizdai,
o tu ar ten buvai?,
Ar jautei gaivų orą,
ir didelį tą norą,
kilti aukštyn virš debesų,
taip įdomu, ką pamatysi?,
iš tiesų - miškai didingi,
uolų šlaitai klaidingi,
žvėrelių, paukščių daug,
tai reikia pamatyti, pajaust,
žodžiai jie klaidingi,
nes nepajutęs,
nesupranti, ką prarandi...

(2006-07-20)