Jau niekada nepasakysi,
Kad su manim esi laimingas.
Jau niekada nepasakysiu.
Koks man brangus ir reikalingas.

Širdis prisiminimus saugo,
Bet metams bėgant jie vis blanksta.
Tik tie beržai po mano langu
Vis primena tą rytą ankstų,

Kai saulė, vos tik patekėjus,
Beržų šakom ir lapais žaidė,
Kai mes kalbėjom ir tylėjom,
O lūpos vienas kito geidė.

Tik tie beržai po mano langu
Jaunystę nori sugrąžinti.
Tavas akis ir veidą brangų
Bandau iš naujo prisiminti.

Prisiminimai vėl atgyja,
Tačiau širdies jie nebežeidžia.
Jaunystę lietumi nulijo.
O lūpos tavo lūpų geidžia.