pokšteli šarmota obels šaka gruodžio pirštais sugilta
krūpteli spindulys pro ledo nėrinius ant drugio
nurimusių sparnų išpiltas pažadino viduržiemio skrydžiui
vasarvidžio sapną virpteli juodi sparnai raudonai rainuoti
suplazda suplevena skrydyje į laisvę spindinčia srove
link nėriniuoto stiklo nutupia ant ledo gėlės tik plaka
tik plazda sparneliais rainais neramiais iš ilgesio
kojelės prie ledo gėlės prigijo neatsiplėš jau neatsiplėš
virpteli dar sykį virpteli krūpteli ir sustingsta
šaltis kaip ir liepsna mirtinai gelia gal tai ir yra kelias
į laisvę įstabus lede inkliuzas mirties pakylos
šarmotame nėrinių stikle gruodžio žemoje saulėje
gyvą akimirksnį šalta amžinybė užklos