Pasiimkit dieną – man nereikia –
Per daug šviesos, per daug veidų
Ir spalvos su garsais kartu,
Ir šypsenos nuteikia svaigiai –
Tartum slystu nuo stogo kraigo –
Nuo šurmulio dienos žemyn krentu...
................................................................

Man saulė – tai amžinas vergas:
Ištiesia rankas prie dubens –
Pasiima dieną pavargus
Ir išgeria upės vandens.

Išsipila rasos karoliais –
Suspindi blizgia neviltim...
Mėnulis – vienintelis brolis,
Lyg motina glosto naktis.

Vynioja sapnus ji į tylą,
Išplauna mintis tais sapnais.
Ir varna lyg šmėkla pakyla –
Nušluosto mėnulį sparnais.

Tik svirplio čirškimas. Dar vėjas
Lėtai suskaičiuoja lapus...
Į vienumą vienas atėjęs
Juodesnis už juodą nebus.

Aš nuplaukiu tyliai per tamsą
Sapnais, o galbūt mintimis.
Ramybę rieškučiomis samstau –
Jaučiuosi savy savimi.
..................................................................

Pasiimkit dieną – man nereikia –
Per daug šviesos, per daug veidų
Ir spalvos su garsais kartu,
Ir šypsenos nuteikia svaigiai...
Naktis tarytum sako: vaike...
Ji kreipias į mane vardu.