Geriausias mano
Draugas – Mantas
(su juo mes
laidėm žirnius
kaip pupas)

Visad pažindavau
Iš batų –
Dabar tebejaučiu,
Kaip sminga
Kojon
Ir visada
Ten pat
(taiklumas
neišpasakytas!)

O pasisveikint
Mėgdavo jis
Irgi ypatingai –
Dažniausiai obuoliu
Į galvą,
O kartais –
Spyriu nugaron.

Mėgau jį...
Triukšmingas,
Piktas buvo
Kiemo vaikas...

Bet vaikščiodavo
Tyliai –
Net nepajutau,
Kaip tąkart Vilniuj
Aš vienas
Perone stovėt
Likau...