/... visi jie buvo suskaičiuoti/

kas gimė, mirė ar apgavo
šešėlius amžinai pilkus
apgobė dulkės - tiesos senos
melavo žmogui
ir žmogus,

/tiesa turėjo dar vilties/

kad po nakties - ateina rytas,
ateina kovas po ilgas žiemos...
iliuzijom sudužus - puolė vytis
dievus, įprasmintus savo kančios -

/klasta atrado nulinčiuotus/

tikėjimus senus ant pažangos
ir vėl pakorė misticizmo šmėklos,
nes feniksai visi užmigo pelenuos...
nes kviestis šiandien tapo lėkšta

/dievus ir demonus iš praeities/
.