Kai tu išeisi, liks ji
albumuos nuotraukų garbane sruoga...
Išgirsi paširdžiuos kaip tiksi
paspringę laikrodžiai ir dienos sulaša vienodai
į pustuštį indą... Sutriksi,
kuomet iš radijo imtuvo apkabins dainingos godos,
prisijaukinusios žvėrišką pyktį –
kad buvo moteris su nekaltu narkotiku aguonos...
Ji net išėjus tau, išmoko likti:
trupiniu ant stalo, pamirštu nubraukt, kasdienės duonos,
Sniegu, neišmokusiu tirpti
ant kovų siųsto laiško į grublėtus dirvonus...
Gniaužiasi kumščiuos neišspręstos lygtys,
užgesinusios skruosto duobutėj raudonį...
Teliks vien alkis, negalįs sunykti,
tai moteriai su nekaltu narkotiku aguonos...