Maža išdykusi mergaitė
Basa po žalią pievą braidė.
Gelsvi plaukai ir melsvos akys,
Atrodė – tarp gėlių plaštakė.

Ji vertės kūlio, juokės, šoko –
Visus laukus pripildė juoko.
Rausvi skruosteliai jos nuo vėjo,
Mane, praeivį, sužavėjo

Ir linksmas juokas tartum kvietė
Kartu laukais pabėginėti.
Norėjau bėgt pas ją, deja,
Užtemo saulė danguje.

Ir tamsūs debesys pritvinko –
Maža viliokė staiga dingo...