13.

Ateik, iš anksto nieko nepasakęs,
Tik tiek ir teprašau man dovanoti.
Tuomet ir vėjas nebebus patrakęs,
O savo gėlą man pavyks parduoti.

Vėl viskas prasidės - po ilgo brūkšnio:
Pririnksiu lapų tau klevų geltonų,
Nuskinsiu kekę verkiančių šermukšnių,
Padovanosiu saują ir kaštonų.

Taip pasiilgau tavo rankų, veido...
Maža viltis manęs dar neapleido -
Vėl pamatyti tavo šypsnį mielą.

Kai tu mane ne tik sapnuos lankysi,
Savuos delnuos manas rankas laikysi -
Tuomet nustos blaškytis mano siela.