Ak, kaip nutolo
Mūsų laikas,
Užstrigo vasaros
Sapne... jį
Užliūliavo vėjo
Dainos, paklydo
Paklydo amžinam
Rate... Ir kaip
Tušti, beprasmiai
Žodžiai lyg alkani
Smaugliai besočiai
Įsiveržė į būtį
Paslapčia, užvaldė
Laiko sostą,
Paniekinę drovumo
Rūbą, pasauliui
Skelbė išdidžiai:
Mes ruošiame
Tuštybės puotą!
Jūs - esat laukiami
Svečiai...