Gramdau nuo sienų tamsą,
Naktis vis tiek nesibaigia.
Už durų perkūnija amsi,
Skaldo į šipulius laiką.

Byra sekundės, žvanga
Juodas žvėris pro plyšį,
Lyžteli žodis sprangiai,
Iš sutemos nebegrįšiu.

Kiautas, o gal kokonas,
Beldžiuos, neskyla durys,
Iš panagių raudonis
Varva į juodą tūrį.

Spragteli lango stiklas,
Perrėžia žaibas votį,
Rauna mintis, kaip spyglį,
Lūpom užspaudžia žodį.

Gramdau nuo sienų tamsą,
Iš panagių raudonis,
Perkūnija vis dar amsi
Žaibų nusvilintais šonais.