Nutapyk man žydėjimo ašarą--
Taip baltai, taip baltai, taip baltai--
Mes per gaublį jos spindesį nešame,
Kol dar kalbasi upių krantai,

Kol dar gluosnis išsiverkia gėlą
Prie gimtinės upelio skaidraus--
Nutapyk medžio nukirsto sielą
Ir vienatinę uolą dangaus,

Į kurią atsiremti svajoja
Mano usnės tylus šnabždesys--
Prie kapričų pravirkusį Goją
Juk regėjau - vienatvės akis--

Nutapyk man žydėjimo ašarą--
Taip baltai, taip baltai, taip baltai...