išbraidau visą praeitį
ieškodama vilktakų

jie slepiasi viksvose
mėlynienojų kvepėjime

ir bevelytų nesirodyti
mano baugščioms akims

tik atkaklumas jiems padeda
nenusivilti mano tikėjimu

dar vieną kartą
dar vieną ratą
gilyn į mišką

dar vieną kartą
dar vieną žingsnį
tolyn nuo jūros

o gal sugrįžti
o gal pareiti
namuos kur teka

medus per lūpas
gilyn per širdį
į dvasią srūva

pilnas nakties, vilkų ir bičių
pilnas gerumo