Iš kur atsiradai?
Iš pasakos?
Iš sapno?
Ir kaip tavęs anksčiau nepamačiau?
Tarytum upėje radau aš brastą seklią
Ir šaltą tėkmę perbridau greičiau.

Kas slidūs akmenys,
Kas baugios bangos,
Kai krantą kitą aš jaučiau čia pat.
Reikėjo bristi drąsiai, greit –
Kol tavo rankos
Man kelią rodė,
Nedavė apakt.

Ryžtingai perbridau.
Jaučiausi nugalėjęs.
Ne sraunią tėkmę.
Ne.
Veikiau save.
Bet kranto dumblo aš lipnaus nepastebėjau
Ir įklimpau lig pažastų purve.

O tu pasielgei keistai –
Kaip reta –
Tiesiog ėmei ir...
Nuėjai krantu.
Kas man beliko?
Kapanosiuos metų metais...
Kitapus upės dabar stovi tu.