Įkvėpę ugnį tau
Jie skuba širdį pamažu išdegint.
Lėtai, skausmingai, net klaiku -
Jų alkis nuoskaudas gvildena.

Kaip žvėrys draskos... Apmaudu,
Kad mūzos kartais giltinėm pavirsta,
O mirtį žadantis lietus
Nuplauna tavo juodą širdį.