Pasėdėkim prie laužo dienų,
Susiglaudę petim pagedėkim,
To: kas buvo, nėra ir nebus,
To, kas laukia- širdim patikėkim.
Nubyrėjo jaunystės žiedai,
Nušuoliavo ir aistros bemiegės,
Atsidusę: yra kaip yra...
Dar pabūkim truputį laimingi!