(sonetų vainikas)

10.

Taip gera nors jose tave matyti
Ir praeitį su dabartim vėl sverti.
Kai imu senas nuotraukas vartyti,
Man norisi save ir tave barti.

Jausmų abu tausoti nemokėjom,
Kaip reikia saugot meilę - nežinojom.
Kai mudu atskirais keliais nuėjom,
Čežėjo klevų lapai jau po kojom.

Lig šiol nešiojuos rūpestį didžiulį:
Dar neparduota prekė sieloj guli,
Nes nežinau, kas pirktų mano gėlą.

Kai vėl su savo ilgesiu kovoju,
Į tavo atvaizdą žiūriu, svajoju...
Akimis glostau veidą, širdžiai mielą.
Eiliuotoja