(sonetų vainikas)
9.
Vartau vėl nuotraukas ir akys švyti,
Nes buvus praeitis niekur nedingo.
Ir nepajėgiu savęs suvaldyti -
Į tavas akis mano žvilgsnis sminga.
Prisimenu, kai šypsnį dovanojai,
Tuomet ir tau manų akių reikėjo,
Kai mano sieloj vietą iškovojai,
Jog visa tai ilgam - aš patikėjau.
Kai liūdnos mintys plaukia vėl į tolį,
Kai pasiilgstu tavęs, sielos broli,
Vėl tavo nuotraukas imu vartyti.
Ir nesigėdiju būti juokinga,
Saugau dar nuotraukas, esu turtinga -
Taip gera nors jose tave matyti.