Kiekvienas žiedas lyg stebuklas,
Dangaus šviesa, tikėjimas,
Dievo atvertas grožis tikras,
Vilties, kaip pasakos, žadėjimas.

Iš žemės, iš žolės, iš medžio skleidžias akys,
Kad saulės pusėn ilgesingai žvelgtų.
- Mylėk gyvenimą, mylėk, - tarytum sako
Ir laukia, kad joms mana širdis pritartų.

Žydėjimas, jaunystė ir viltis –
Trys upės tekančios iš to paties šaltinio,
Kurios kartu jau niekad nesugrįš,
Nors taip ilgėtumeis jų siautulį pažinęs.

Na ir tegul... Tegul žiedais šį rytmetį nusninga
Skaudžiausia iš visų pavasario pūga.
Viena trumpa akimirka, bet ja esu laimingas,
Nukrito žiedlapiai, juk tai ne pabaiga.

Baltuoja kiemas, lauko kelias,
Žieduotu kilimu šventvagiškai einu,
Net mažas pamiškės takelis
Nusidriekė žvaigždėtuoju taku.