Tau duosiu šypseną ir duosiu žvilgsnį –
Tik ženk tu link manęs bent vieną žingsnį.
Dar duosiu žodį aš iš savo lūpų –
Lyg jūros bangą, kuri švelniai supa.

Prisilietimą paprastą – kaip draugo –
Tau duosiu. Tik ateik, po to išsaugok
Tą šviesią dieną, svaigų gėlių kvapą
Ir vėją gaivų kur plazdena lapuos,

Ir debesų pilis... Pasaulį duosiu –
Iš ilgesio, vienatvės išvaduosiu.
Ir vesiu per dienas, naktis iš lėto –
Taip, kaip temoka vien tik tai poetai.

Aš širdimi užpildysiu tuštumą
Ir dangūs bus keliais, miškai bus rūmais.
O žvaigždės sužibės taip ryškiai, ryškiai...
Ateiki pas mane ir nebegrįžki.
.....................................................................

Tu atėjai – žengei ne vieną žingsnį –
Atidaviau tau šypseną ir žvilgsnį,
Daviau ir žodį aš iš savo lūpų,
Pasaulį tau daviau...
Tačiau jis trupa...