Ar duosi šansą pakilti?
Padovanoti baltus sparnus
Ir keliu į laimę nuskristi.

Ar duosi man gyvenimo šviesą?
Neleisi pasiklysti kryžkelėj
Ir Suklupti nežinomoje.
Jei paaukosi man savo dalelę širdies?
Ar tau skaudės?

Kai  nebejausi šilumos
Sugebėsi nuo manęs pabėgti
Ir su saulę ir vėju
Į kitą gyvenimą nuskrisi.

Ar mane paliksi?
Melo apsuptyje ir liepsnojančioje širdyje
Tiek kiek tu man davei
Virs tik praeities dulke.

Neprašau ramybės
Atnešk man dienoraštį
Kuriame patalpintos visos mintys
Aš kalta, kad jis nuskendo ežere
Ir ateiti čia į pragarą kuriame mano gyvenimas verda košmaru?

Aš melavau, žaidimą \'meilę\' žaidžiau
Bet tu buvai mano aušra, saulė
Tu man rodei spalvotą pasaulį
O aš bejausmė, supratau, kad rojuje aš nepritampu, deje.

Grįžusi atgal, širdis pamiršo kaip reikia plakti
Skausmas verčia suklupti
Akių šviesa, pavirto rūko migla
Rojuje tu pasilikai, bet į pragarą dėl manęs neatėjai.
Čia nebemačiau saulės šviesos
Vis kruvino pianino nuspausti klavišai tebeskamba pragaro skylėje...