Cinikai – sveiko proto ribose. Sarkastiški – bet tik todėl, kad toks bendravimo būdas teikia malonumą. Nihilistai - bet tai tik mažas trūkumas, parodantis, kad dar esame vaikai, o vaikai visada būna nuoširdūs. Kaip pirmas kavos puodukas sukėlė jums keistą grimasą veide, neabejoju, kad pirmas žvilgsnis į nepažįstamą žmogų, ją sukelia vėl ir vėl. Bet kaip ir kava su laiku tampa skanesnė, taip ir su žmonėmis reikia laiko priprasti, priimti kartumą, kurio vėliau norisi vis daugiau ir daugiau. Ir atsiras tų, kuriems kava kels didelį šleikštulį, ir tų, kuriems ji tampa nuodėmė, yda, kurią žūtbūt reikia ištrinti, bet maži gyvenimo nusikaltimai tik sustipriną pojūtį, kad gyveni, o juk 21 amžiuje visi tik ir skundžias, kad jie nejaučia gyvenimo. Tai gal verta pabandyti išgerti kavos antrą puoduką, kad ir koks pirmas buvo neskanus, nes daugeliui kava tampa gyvenimo dalimi, kurios nė už ką negali atsisakyti. Nebūkime maži vaikai, nespjaukime į tai, kas reikalauja šiek tiek kantrybės, laiko ir pastangų, viskas turi atgalinį rezultatą, ir tik nuo to, kiek įdėsite pastangų jūs, toks atgalinis rezultatas jūsų ir lauks. Viską darome dėl savęs, skaudi tiesa, bet visi esame egoistai, tik ne visi mokame atsimerkti žiūrėdami į veidrodį, ne visi mokame klausydami girdėti. Eik, geriau išgerk kavos.