Kai nueinu į „Žalią žolę“
Tuoj nukrypstu prie kūrinių.
Poezija ar proza – nesvarbu,
Ką nors paskaityti vis skubu.

Lietus už lango lyja,
O aš sėdžiu kambary,
Ne vien todėl, kad nuobodu,
Bet „Žalios žolės“ apleisti negaliu...

Nors kūrinius pati keliu retai,
Bet paskaityti jų nevengiu gan dažnai,
„Žalia žolė“ man lyg namai,
O komentatoriai geri draugai.

Gal tobulai ir nerašau,
Bet karts nuo karto pamąstau,
O kas gi būtų jei vieną dieną
„Žalia žolė“ imtų ir prapultų?