Į galvą mintys nuodėmingos 
Dažniausiai naktimis subėga.
O tos, nekaltos ir protingos
Dienų dienom pro šalį bėga.

Jei kartais pabandai pavyti,
Jos tokį sprigtą kakton spriegia,
Kad tenka ašaras nuryti:
Taip skaudžiai paširdžiuos sudiegia.

Ir supranti, kad velnio neštos,
Kad su tokiom bendraut neverta,
Kaip moko doras Šventas raštas,
Nes Dievas kailį gal išperti.

Bet nuodėmingos tavo mintys
Doroms mintims pastoja kelią.
Bandai netikeles skandinti,
O jos atgyja greit ir kelias.

Matyt lig amžiaus pabaigos
Reikės tau su jomis bendrauti.
Be amžinos tvirtos taikos,
Neleidžiant sielos užkariauti…