Buvusio Vaičėnų kaimo pakrašty

Tu parimai prie seno viešo kelio,
Kur medžiai kalba savo pirmapradę maldą,
Kur molžemio iškilios kalvos sapnuose dar mena
Sodybas su svirtimi prie samanoto šulinio.
Tu parimai tenai, kur ilsis iškankinti palaikai
To molžemio vaikų, mylėjusių gimtuosius vargo klonius
Ir gynusius savų tėvų pašventintus namus.
Tu parimai prie seno viešo kelio
Godoti savąją ir mūsų dalią.