Naktis, lyg juodas katinas
Nagais taip širdį drasko.
Mėnulis vėl tapatinas
Su snaiperiu iš CSKo.

Užmėto žvaigždžių saujomis –
Be šansų atsilošti.
Šią naktį vėsta kraujas man –
Tad norisi paošti.

Bet vienas aš ir butelis,
Dar šprotai ir agurkai...
Girdžiu – kaimynas budinas,
Pakviesčiau, bet jis – turkas.

Problemos jo man – turkiškos,
O mintys – durnių laivas.
Turbūt važiuos į Burbiškes,
Tad turi būti blaivas.

Įsipilu ir išgeriu,
Į tamsą pasižiūriu –
Prie gretimojo fligelio
Šuva pridvėsęs guli.

Tikriausiai labai vienišas –
Tuo mes abu panašūs...
Vienatvė – aklas dervišas.
Dar po stikliuką? Prašom...

............................................................

Naktis, lyg juodas katinas
Vis vien dar širdį drasko.
Mėnuliai du tapatinas
Su snaiperiais iš CSKo.

Užmėto žvaigždžių saujomis
Ir praloštos rungtynės...
O kraujas toliau vėsta man
Nors baigiasi degtinė...